Kiek kartų girdėjote patarimą ne miegoti su telefonu savo kambaryje? Atrodo, kad tai yra puiki sveikatingumo priemonė, skirta geresniam miegui, ir prisipažįstu, kelis kartus bandžiau, bet mano telefonas visada atsiduria prie naktinio staliuko. Turiu įprotį žiūrėti į savo telefoną prieš pat miegą – žinai, užtenka greito žvilgsnio į Instagram, kuris virsta 45 minučių naršymu po gražius namus, mielus šunis ir mados patarimus. Tada pabundu, kad pradėčiau kitą greitą slinktį, kad pamatyčiau, kas atsitiko man miegant. Staiga jau valandą pabudau ir neišlipau iš lovos, kai jau galėjau atsikelti ir prie jos, pradėdama savo dieną.
Ir žiūrėk, aš žinau mėlyna šviesa, kurią skleidžia mano telefono ekranas nėra pats geriausias miegui, taip pat socialinė žiniasklaida. Daktarė Sarah M. Richey, neurologas, besispecializuojantis miego medicinoje, paaiškina, kad slinkimas prieš miegą yra ne tik nuspėjamas. „Kai prieš miegą naršome socialinėje žiniasklaidoje ar naujienas, mes negalime kontroliuoti turinio, kurį galime pamatyti“, – „Apartment Therapy“ pasakoja Richey. „Galime pamatyti ką nors jaudinančio, erzinančio, nerimą keliančio ar tiesiog verčiančio susimąstyti. Ši emocinė stimuliacija kartu su šviesa, sklindančia iš ekrano, aktyvina mūsų smegenis, todėl tampa sunkiau užmigti. Vietoj to, raminanti ir nuspėjama rutina prieš miegą padeda mums gerai išsimiegoti.
Siekdamas ramesnio miego ir norėdamas naujus metus pradėti gerais įpročiais, nusprendžiau kartą ir visiems laikams ištraukti telefoną iš miegamojo.
Nusprendžiau, kad šis eksperimentas būtų paprastas ir nekurti jokių didelių ribų kada Buvau įjungęs ir išjungęs telefoną, bet sutelkiau dėmesį į kur. Telefonas buvo neįleistas į miegamąjį, taškas. Tai reiškė, kad ryte, kai tik atmerkiau akis, nereikia slinkti ryte, o p. slinkimas lovoje kaip būdas atsipalaiduoti. Kai atėjo laikas jį supakuoti nakčiai, telefonas liko prijungtas prie virtuvės stalviršio ir liko ten, kol atėjo laikas jį naudoti ryte. Daugeliu atvejų šis eksperimentas buvo tik apie tai, kad miegamajame nėra telefono.
Nemeluosiu ir nesakysiu, kad šis eksperimentas praėjo be kliūčių. Pradėjau pirmadienį, o pirmąją dieną netyčia slenkau lovoje. Vyro nuostabai sušukau į telefoną: „Tau čia neleidžiama! ir nuėjau atgal į virtuvę prijungti telefono ir atsisveikinti. Labiausiai nustebino tai, kad aš net nežinojau, kad tai darau, ir supratau, kad mano slinkimas tapo toks antras, kad slinkau negalvodamas. Taip. Seni įpročiai miršta, ir aš stengiausi būti švelnus sau, nes pajutau pažįstamą norą ištiesti telefoną ir milijoną kartą patikrinti savo el.
Antradienis buvo ne ką geresnis, nes pabudau, išlipau iš lovos ir virtuvėje iškart patikrinau telefoną. Žinoma, telefonas buvo išėjęs iš miegamojo, bet ar tikrai gavau naudos, jei iškart pabudau ir slinkčiau – tiesiog virtuvėje, o ne lovoje? Netrukus sužinojau, kad man reikia ko nors kito, kad pakeisčiau savo ryto slinktį, ir nuo to laiko galėjau pasiruošti sėkmingam ir produktyviam rytui.
Trečiadienį ir penktadienį ant naktinio staliuko laikiau knygą ir 15 minučių praleidau skaitydama lovoje, o tai buvo puikus būdas palengvinti dieną, o ne įprastą registraciją „Instagram“ ir el. paštu. Knyga, kurią šiuo metu skaitau, yra savipagalbos knyga, o ryte perskaičius ką nors pozityvaus, mano mintys pakilo į dešinę koja. Aiškiai pastebėjau, kad tomis dienomis, kai skaitydavau, o ne slinkdavau, nerimavau mažiau, o tai atrodė kaip didelis laimėjimas. Taip pat nusprendžiau nustoti naudotis telefonu 21 val., o tai suteikė laiko atsipalaiduoti ir pailsėti užsiimant kokybišku laiku su vyru, serialo žiūrėjimu ar skaitymu. Įjungęs telefoną 21 val. ir atidėti jį į šalį atrodė labai apgalvotas pasirinkimas, užuot įnešus jį į miegamąjį nesuvokiant. Mano nuostabai, tai buvo lengviausias savaitės pokytis. Nė kiek nepasiilgau savo vakarinio slinkties!
Ketvirtadienį turėjau rytinį pasimatymą sporto salėje su savimi ir įsitikinau, kad buvau pasiruošęs ir pasiruošęs eiti išvakarėse. Pasidėjau treniruočių įrangą, susikroviau sporto krepšį, įkroviau ausines ir paruošiau grojaraštį. Tai dariau ir savaitgalį, o šiais rytais galvojau minimaliai, nes priėmiau „kelkis ir eik“ mentalitetą. Jaučiau pagundą užsiregistruoti el. paštu, kai išėjau iš durų ir sporto salėje, nes su savimi turėjau telefoną, kad klausyčiau muzikos, o penktadienį pažiūrėjau į savo pašto dėžutę. Vis dėlto didžiavausi savimi, kad nesutrumpinau ir grįžau prie užduoties, kuri buvo mano treniruotė, užuot nukritęs į interneto triušių duobę. Manau, kad sunkiausia treniruotėse yra tiesiog išeiti pro duris ir pasirodyti sporto salėje, o telefono iškėlimas iš miegamojo tikrai padėjo tai padaryti. Pirmą savo dienos valandą negulėjau ir slinkiau. Vietoj to galėjau atsikelti ir eiti.
Supratau, kaip labai mėgstu savo rytus ir kiek laiko grįžau, kai atsisakiau rytinio ritinio. Mano miegas buvo ramus ir gilus, bet noras pabusti ir pasiekti telefoną vis dar stiprus. Planuoju tęsti eksperimentą, o ypač per savaitę džiaugiuosi galėdamas toliau skaityti ir mankštintis prieš pradėdamas dirbti.
Vis dėlto pasiilgau matydama estetiškai gražių „Instagram“ vaizdų, ypač savaitgalio rytais, kai nenorėjau būti itin produktyviu. Norėjau trumpų, neskubių slinkčių lovoje, ką, manau, leisiu sau šeštadieniais ir sekmadieniais. Telefono nebuvimas miegamajame buvo puikus būdas atnaujinti rytinę ir vakarinę rutiną, be to, aš didžiuojuosi savimi, kad visas septynias dienas mačiau eksperimentą. Tikrai rekomenduoju visiems, kurie nori kokybiškai praleisti laiką nuo savo įrenginio!