Manau, kad namai yra tarsi draugystės, kurios sklinda ir sklinda, jūs einate per gerus ir blogus laikus, meilę ir nusivylimą, jaudulį ir nuobodulį, bet Jei radote tai, kas giliai pažįstama yra tikrai ypatinga, užsikimškite, užsimkite ir tikėkitės galiausiai išmokti to, ko ji turi išmokti.
Kiekvienas namas, kuriame gyvenau, išmokė mane ko nors naujo: pradedant mokytis užpildyti, sugadinti ir papuošti trijų aukštų rotušę Las Vegase, iki valymo, organizavimo išlaikydami švarią 400 kvadratinių pėdų dėžę Santa Barbaroje, sukurkite erdvę ir linksmus sprendimus nedideliame duplekse be virtuvės ar pietų stalo Los Andžele Andželas. Dėl visų šių ir daugelio kitų aš stengiausi rasti sprendimus savo namų kivirčams ir kliūčių, tačiau pergalingai pasirodė su daugiau žinių, kūrybiškumo ir pasitikėjimo savimi Sekantis.
Ir dabar, kai su vyru nusipirkome pirmuosius namus, esu priverstas išmokti pačią pačiausią pamoką: kantrybės. Kai mes gavome šį namą, pastatytą 1919 m., Mano draugas man pasakė, kad jis išmokys mane kantrybės ir bus geras man. Aš žinojau, kad ji buvo teisi, bet tai mane labai gąsdino, nes aš negaliu gyventi chaose ir nebaigtose erdvėse ir nebuvau tikra, ar galėsiu prisitaikyti. Aš paprastai esu darbinis darbas, nemiegu ir visa tai darau per savaitę nuo judėjimo, bet tai keičiasi.
Greitai baigti gyvenamąjį plotą dabar neįmanoma, ir aš turiu planų, kuriems įgyvendinti prireiks dienų, savaičių ir metų. Mano motyvacija visiškai pasikeitė nuo poreikio greitai susitarti, kad pamažu tapčiau šiais namais. Du mėnesius aš vis dar turiu dėžes kiekviename kambaryje. Aš vis dar turiu daug ką nudažyti, daiktų, kuriuos reikia pastatyti, baldų rasti, sienas kurti, kol visą laiką dokumentavau. Aš žengiau prieš savo grūdus ir sulėtėjau. Aš ne tik turėti kad iš tikrųjų būčiau kantrus nori būti ir jaučiasi gerai. Noriu, kad viskas būtų tik taip, kaip aš tai įsivaizduoju, ir tai neįvyks per naktį, ir man viskas gerai. Tai labai naujas būdas man daryti ir kartais gali nusivilti, tačiau pabudusi beveik tuščiame miegamajame ir eidama žemyn pusiau nudažytais laiptais tris ketvirtadalius rankinio bėgio per svetainę su nesuderintomis užuolaidomis, nebaigtomis sienomis, be šoninių stalų ir nulio menu ant sienų į mano virtuvę ir perlipus medienos krūvą, perdužiau nulaužtą stalčių ten, kur turiu beveik pabaigęs aptaisyti pusryčių kampelį, veidas pasklinda šypsena ir ramybės bei laimės jausmas užpildo mane, kai apsisuku ir jaučiu dėkingumą, kad šie namai mane išmokė naujo būdo būti.
