Šiandien yra mano pirmoji diena atgal į darbą po dviejų savaičių atostogų, per kurią stengiausi „susitvarkyti“ asmeninius įpročius ir tapti geresne, sveikesne ir labiau subalansuota. Stengiausi atsiriboti nuo interneto (man nepavyko visiškai, bet pabandžiau!), Rytą užsiiminėjau joga, ilgai vedžiau pasivaikščiojimus ir skaičiau kelias valandas vienu metu. Aš praleisdavau laiką su artimaisiais ir savanoriškai dirbdavau savo bendruomenėje. Po dviejų savaičių jaučiausi puikiai, kai pagaliau užmečiau žvilgsnį į tą nemandagų žmogų, kuriuo noriu būti - tą, kuris turi visas savo antis iš eilės, kuris neleidžia pasiutliškam Niujorko tempui jos nuraminti. Bet dabar aš grįžau ir pirmadienio rytas sutemo įprasta tvarka. Ir tai prasidėjo ne taip gerai ...
Planavau anksti atsibusti, kad turėčiau laiko jogai, laisvalaikio pusryčiams ir valandą tylaus skaitymo bei rašymo. Ir nors aš prabudau anksti, taip buvo todėl, kad mano viršuje esanti kaimynė klūpojo ant kulnų. Bet užuot išlipęs iš lovos ir išsigydęs savo nusivylimą vinyasa srautu, praleidau kitą valandą ir pusė gulėjimo lovoje, tik tam, kad galutinai atsikeltum likus 25 minutėms išeiti iš durų ir į metro.
