Čia Buto terapija, mes rašome apie mažyčiai namai visa partija. Kartais man kyla klausimas, ar mes pasiekėme mažus namus. Ar šie žavūs maži būstai ant ratų yra tik pašlovinti priekabų namai? Ar jie skirti Craigslist'o puslapiams po kelerių metų, kai manija miršta? Ar tai atspindi kultūrinį požiūrio į mūsų namus, kur ne visada geriau, pokyčius?
Nesvarbu, ar mažas namų judėjimas pasirodo kaip kultūrinės revoliucijos pradžia, ar tik praeitis kaprizas, manau, kad tai padėjo užmegzti pokalbį apie tvarumą ir apie tai, kiek iš tikrųjų turite namą reikia. Ar įmanoma gerai gyventi 200 kvadratinių pėdų atstumu? Per 400? Aš apie tai pagalvojau, kai pamačiau šį „mažytį namą“ iš „West Coast Homes“, kuris yra teigiamai gomurus Palyginti su daugeliu mažų namų, tačiau 400 kvadratinių pėdų atstumu, tai yra daug mažiau nei vidutinis amerikietis namai. (2015 m. vidutinis JAV pastatytų naujų namų dydis siekė 2 687 kvadratines pėdas.)
Net jei tipiškas mažas namas su mažu palėpės miegamuoju, pasiektu mažytėmis kopėčiomis, atrodo, kad jūs esate šiek tiek klaustrofobinis, vis dar gali ką nors pamėgti „Salish“ - 400 kvadratinių pėdų vieno miegamojo kambaryje, kuriame yra daug langų ir lauko erdvė. Svetainėje yra aukštos lubos ir langai iš trijų pusių, o virtuvėje yra pilno dydžio šaldytuvas ir riedėjimo sala, kuri gali veikti kaip pietų stalas ar stalviršis. (Dviejų funkcijų elementai yra labai svarbūs, kai filmuota medžiaga yra ribota.) Už virtuvės yra visas vonios kambarys, o daugelyje kitų mažų namų negirdėta prabanga - visas miegamasis. Yra net palėpė vaikams ar nakvynės svečiams.
Šiam niujorkiečiui, įpratusiam gyventi 240 kvadratinių pėdų studijoje, atrodo beveik taip pat didelis. (Gerai, tik juokauju, jis tobulas.) 400 kvadratinių pėdų neskamba kaip daug vietos, tačiau šiuo atveju protingas grindų planas o dėmesys detalėms leidžia jaustis labai erdvus, pakankamai erdvus vienam ar net dviem žmonėms, kurie vienas kitam labai patinka. Kaip manote, ar galėtumėte pamatyti save gyvenančius tokio dydžio namuose?
