Kažkada, kada nors, aš norėčiau, kad grįžusi iš kelionės galėčiau pasiimti papildomą poilsio dieną. Deja, atostogų dienos paprastai būna sunkiai laimėtos, o atostogų išmokos dažniausiai neegzistuoja, todėl bet kokias laisvas dienas praleisdavau su tolimais draugais ir šeima. Tai reiškia, kad aš paprastai grįžtu namo vėlai vakare, einu į darbą anksti kitą rytą, o vakare mane pasveikina minimalūs maisto produktai, dar mažiau švarių drabužių ir visiškas poilsio nebuvimas.
Argi nebūtų puiku, jei nereikėtų taip būti? Visada manau, kad man pasisekė iš viso praleisti laiką, o kelionės keliauti yra didžiulė prabanga, tačiau visa patirtis būtų daug malonesnė, jei grįžimas į realų gyvenimą nebūtų toks sunkus ir greitas. Aš norėčiau, kad turėčiau laiko išpakuoti savo lagaminą, išskalbti skalbinių, padėti mano namams atsigauti po abiejų mano nebuvimas ir kokia bet kokia netvarka, kurią palikau, spręsdamas pro duris, pasivaikščiodamas į maisto prekių parduotuvę, supakuodamas kitos dienos pietus, eidamas išsimaudyti ir gal net pamiegoti. Šia fantazija grįšiu į darbą, visiškai atsigavęs po kelionių negandų, o mano kelionės prisiminimai būtų išnaikinti išsekimo po kelionės ir net ligos.
